Svetainės struktūra www.vgtu.lt Mano VGTU Medeinė

Apie katedrą

Katedra neturi atskiros bakalaurų studijų programos, tačiau vadovauja technomatematikos studijų programos bakalaurų baigiamiesiems darbams.
Nuo 2011 metų vykdoma antrosios pakopos studijų programa Saulės elementų ir modulių inžinerija.
Pagrindinis katedros kuruojamas dalykas yra fizika. Šis dalykas įvairiomis apimtimis dėstomas beveik visų, išskyrus Verslo vadybos, fakultetų nuolatinių ir ištęstinių bei ištęstinių nuotolinių studijų programų studentams. 
Fizikos katedros dėstomi studijų dalykai aprūpinti metodine medžiaga: yra išleisti vadovėliai ir mokomosios knygos, laboratorinių darbų aprašymai.
Fizikos katedros, kaip savarankiško aukštosios technikos mokyklos padalinio, užuomazgą sudarė Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialo Elektronikos katedros Fizikos metodinės komisijos (sudarytos 1964 metais) darbuotojai. Jos vadove buvo vyr. dėstytoja Hilda Gutmanienė.
1965 m. pirmuoju katedros vedėju išrenkamas Vilniaus universiteto absolventas, fizikos-matematikos mokslų kandidatas Edmundas Mauza, ėjęs šias pareigas dvi kadencijas iki 1975m. 
Per pirmąjį savo veiklos penkmetį Fizikos katedroje jau dirbo 17 etatinių dėstytojų. Į katedrą atėjo dirbti jauni gabūs fizikai, studijavę fizikos mokslus įvairiose aukštosiose mokyklose. Tai  Bronislovas Martinėnas iš Vilniaus pedagoginio instituto absolventas, Vilniaus universiteto absolventai Aleksėjus Bogdanovičius, Nijolė Pošiūnaitė (Mykolaitienė) bei Leningrado universiteto absolventas Dmitrijus Styra, kuris 1968 m. apgynė fizikos-matematikos mokslų kandidato disertaciją. 
Per 1970–75 metus pastebimai išaugo katedros mokslinis ir pedagoginis potencialas. Į katedrą atėjo dirbti fizikos-matematikos mokslų kandidatai Zigmas Pocius, Kazimieras Lipskis, Nijolė Dargienė, Antanas Urbelis, Juozas Jakimavičius. Aktyviai mokslinį darbą dirbo ir apgynė fizikos-matematikos mokslų kandidatų disertacijas katedros dėstytojai Algimantas Šatas, Juozas Kaulakys.
Jei pirmasis katedros gyvavimo 10-metis buvo kūrimosi ir jaunų mokslininkų bei pedagogų mokslinės kvalifikacijos kėlimo laikotarpis, tai antrajam (nuo 1975 iki 1985 metų) jau būdinga ypač aktyvi ir produktyvi katedros kolektyvo mokslinė ir pedagoginė veikla. Pastaruoju laikotarpiu katedrai vadovavo doc. dr. Antanas Urbelis.
Katedroje ėmė dirbti dar trys aktyvūs fizikos-matematikos mokslų kandidatai: Libertas Klimka, Rimgaudas Adolfas Bendorius ir Stanislovas Aloyzas Karpinskas. Net 15 katedros darbuotojų, pripažįstant jų išaugusią mokslinę-pedagoginę veiklą, buvo suteikti docentų vardai. Fizikos katedra tapo viena iš labiausiai kvalifikuotų VISI katedrų. Savo mokslinę ir pedagoginę kvalifikaciją katedros dėstytojai kėlė Maskvos, Leningrado, Rygos, Minsko aukštųjų mokyklų kvalifikacijos kėlimo fakultetuose bei įvairiuose mokslo centruose.
Sustiprėjus katedros mokymo ir mokslinei bazei, bendrosios fizikos kurso, dėstomo visų fakultetų studentams, paskaitos buvo skaitomos dviejose specializuotose auditorijose, šalia kurių buvo įrengti ir techninių mokymo priemonių demonstravimo kabinetai, praktiniai užsiėmimai vedami šešiose mokomosiose laboratorijose.
Mokslinis tiriamasis darbas katedroje vyko trimis pagrindinėmis kryptimis: a) atomų, molekulių ir puslaidininkių elektroninių procesų dėsningumai; b) radioizotopų koncentracijos pasiskirstymas vidutinio gylio jūrose; c) fizikos vaidmuo ruošiant inžinierius aukštojoje technikos mokykloje. Daug dėmesio katedra skyrė studentų mokslinio darbo organizavimui. Katedros dėstytojų vadovaujami studentai SMD konferencijose perskaitydavo iki 30-40 pranešimų, vakarinio skyriaus studentai dalyvaudavo parodose su parengtais stendais ir laboratorine įranga, kuri vėliau buvo diegiama fizikos mokomosiose laboratorijose. 
Nuo 1985 iki 1995 metų katedrai vadovavo prof. Juozas Jakimavičius. Šiuo laikotarpiu ypač intensyviai buvo dirbamas mokymo-metodinis darbas, pertvarkomos studijų programos, daugiau dėmesio ir vietos skiriama studentų savarankiškoms studijoms, pertvarkomos mokomosios laboratorijos.
Apibendrinant katedroje anksčiau atliktų mokslo tiriamųjų darbų rezultatus apgintos dvi fizikos-matematikos daktaro disertacijos – D. Styros (1984) ir J. Jakimavičiaus (1985), už kurias 1993 nostrifikuoti habilituoto daktaro laipsniai. Šiuo laikotarpiu mokslo tiriamasis darbas vyko dviem kryptimis. Viena iš jų – spinduliavimo ir pernašos reiškiniai medžiagose (vadovas prof. J. Jakimavičius). Atliekant šios krypties tyrimus buvo sukurta nauja kietųjų kūnų energetinės struktūros tyrimų metodika, pasitelkus Rentgeno spindulių sklaidos duomenis. Ji panaudota naujų energetiškai efektyvių aukštatemperatūrių superlaidininkų ir superjoninių medžiagų tyrimams. Ištirtos sudėtingų puslaidininkių darinių optoelektrinės savybės, naudojant lazerinį ir Rentgeno spinduliavimą. Be to, sukurta naujų prietaisų ir fizikinių tyrimo metodų, kurie buvo panaudoti gamybinių aplinkų ir darbo vietų ekologinėms sąlygoms tirti. Mokslinių tyrimų rezultatai analizuojami dviejose monografijose (V. Špakausko ir J. Kaulakio) ir išradimų aprašymuose (V. Špakausko, J. Kaulakio ir J. Jakimavičiaus).
Kita mokslinio darbo kryptis – gama spektrometrijos taikymas, tiriant gamtinius objektus (vadovas prof. D. Styra). Buvo kuriamas ir diegiamas branduolinis-hidrofizikinis Baltijos jūros ekosistemos prognozių modelis, tiriamos anomalių žemės efektų išaiškinimo galimybės taikant kietojo kosminio spinduliavimo dėsningumus, atliekami ūkiskaitiniai darbai tiriant branduolinės ekologijos problemas. 
VISI tapus Technikos universitetu, kuriame buvo siekiama tobulinti fundamentinių mokslų dėstymo metodiką, katedroje buvo atitinkamai keičiami mokymo planai ir programos. Katedra pervedama į naujai įkurtą Fundamentinių mokslų fakultetą. Branduolinės hidrofizikos darbuotojų pastangomis katedroje organizuojamos technosferos ekologijos magistrantūros studijos. Katedrai suteikiama teisė ruošti gamtos mokslų (fizika) daktarus.
1995 m. katedros vedėju išrenkamas prof. Antanas Česnys. Jo vadovaujamas katedros kolektyvas ieško naujų pedagoginio ir mokslinio darbo organizavimo formų. Bandoma panaudoti tuo metu suaktyvėjusią mokslo ir studijų institucijų integraciją. Pagal ilgalaikę VGTU ir Puslaidininkių fizikos instituto (PFI) bendradarbiavimo sutartį katedros darbuotojai (prof.A. Česnys, doc. S.A. Karpinskas, doc. R.A. Bendorius, doc. A. Maneikis) aktyviai dalyvauja PFI mokslo tiriamajame darbe, bendradarbiauja organizuodami fizikos doktorantūros bei magistrantūros studijas, ruošdami jų modulius bei programas, dalyvauja bendrų doktorantūros komitetų darbe (prof. A. Česnys, prof. J. Jakimavičius), kviečia PFI mokslininkus (jų pakaitomis būta net 12) dalyvauti organizuojant fizikos studijas universitete, sudarant jiems sąlygas įgyti mokslinius pedagoginius vardus (jau suteikti profesoriaus ir 4 docentų vardai), ruošia bendras su PFI mokslininkais (prof. A. Galdikas, prof. A. Reklaitis, doc. G. Valušis, doc. B. Vengalis, doc. A. Sužiedėlis, dr. A. Oginskis, dr. V. Lisauskas, dr. A. Šetkus ir kt.) mokslines publikacijas bei metodines priemones.
Be jau minėtų technosferos ekologijos specialybės magistrų katedroje kartu su informatikos ir matematikos katedromis pradedami ruošti fizinės pakraipos inžinerinės informatikos magistrai. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas jų ruošimui, šios magistrantūros programos specialaus lavinimo bloko dalies svarbesnių dalykų studijos organizuojamos PFI bazėje.
Nauji paskaitų kursai paruošti ne tik šiai magistrantūrai. Nuo 1996 m. katedros dėstytojai skaito naują mokslinio tyrimo pagrindų kursą daugumos fakultetų magistrantams bei elektrofizikos (prieš keletą metų pertvarkytą į kompiuterinė elektrofiziką) kursą inžinerinės informatikos studentams. 
1996 m. priimti studijuoti pirmieji fizikos mokslo krypties doktorantai. Iš jų pirmijei trys - Andrius Maneikis, Gražina Grigaliūnaitė ir Sonata Vdovinskienė - sėkmingai apgynė daktaro disertacijas. Be to, prof. habil. dr. D. Styros iniciatyva katedroje organizuotas aplinkos inžinerijos bei kraštotvarkos krypties doktorantūros studijas sėkmingai baigė ir pirmieji daktaro disertacijas apgynė Rasa Morkūnienė ir Vytautas Dubra.
Siekiant sudaryti mokslo tiriamajam darbui geresnes sąlygas, 2002 metais katedroje įkurta mokslinė Fizinės medžiagotyros laboratorija, kuriai vadovauti pakviestas PFI darbuotojas prof. habil. dr. Eugenijus Šatkovskis. Iš šios laboratorijos išaugo nauja - Fotoelektros technologijų laboratorija.
Nuo 2007 m. iki  dabar Fizikos katedros vedėjas - prof. dr. Artūras Jukna. Prof. dr. Artūro Juknos stažuotės metu, nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d., Fizikos katedrai vadovauja prof. dr. Paulius Miškinis.
 
Užsienio mokslo centrai:
  1. Ročesterio universitetas, Ročesteris NY, Jungtinės Amerikos Valstijos. Elektros inžinerijos ir kompiuterių mokslo fakultetas.
Lietuvos valstybinės institucijos:
  1. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro Puslaidininkių fizikos institutas.
Ūkio subjektai
  1. UAB „Colorex“, Dariaus ir Girėno g. 19, Vilnius, Lietuva.
  2. UAB „Baltic Solar Solutions“, Utenos g. 41C, Vilnius, Lietuva.