Svetainės struktūra www.vgtu.lt Mano VGTU Medeinė

Apie katedrą

 
 
Apie Medžiagų atsparumo ir teorinės mechanikos katedra
Medžiagų atsparumo ir teorinės mechanikos katedra yra Fundamentinių mokslų fakulteto padalinys, atsakingas už Medžiagų mechanikosir Teorinės mechanikos dalykų žinių įsisavinimą.
Medžiagų atsparumo ir teorinės mechanikos katedrai priklauso du struktūriniai padaliniai: Medžiagų atsparumo mokomoji laboratorija irStiprumo mechanikos mokslo laboratorija.
Šiuo metu Medžiagų atsparumo ir teorinės mechanikos katedroje dirba:
 
Šiuo metu katedroje studijuoja 6 doktorantai.
Medžiagų atsparumo ir teorinės mechanikos katedros darbuotojų darbo vietos:
SRL-I 214a - Stiprumo mechanikos mokslo laboratorijos metrologas Andrius Patapavičius
SRL-I 215 - prof. dr. Algimantas Krenevičius, Medžiagų atsparumo mokomosios laboratorijos vedėjas Antanas Patapavičius ir Stiprumo mechanikos mokslo laboratorijos inžinierius Arūnas Speičys
SRL-I 216 - prof. habil. dr. Mindaugas Leonavičius, dr. Ona Lukoševičienė
SRL-I 217a - doc. dr. Kęstutis Vislavičius, doc. dr. Jelena Selivonec
SRL-I 218a - doc. dr. Jurijus Tretjakovas,  dr. Darius Mačiūnas
SRL-I 218 - katedros vedėjas doc. dr. Stanislav Stupak, doc. dr. Eugeniuš Stupak
SRL-I 219a - doc. dr. Arūnas Jaras, Stiprumo mechanikos mokslo laboratorijos vedėjas doc. dr. Gediminas Petraitis 
SRL-I 219b - Medžiagų atsparumo mokomosios laboratorijos meistras Voitech Kotlovski 
SRL-I 419 - docentas dr. Dainius Rusakevičius
SRL-I 518 - prof. habil. dr. Rimantas Kačianauskas
SRL-I 519 - katedros reikalų tvarkytoja Marina Zabulionienė
CR 509 - VGTU Studijų prorektorius, prof. dr. Romualdas Kliukas
Medžiagų atsparumo ir teorinės mechanikos katedros istorija
 
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Tarybos 2013 lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 5-4 nuo 2014 vasario 03 d. sujungtos Fundamentinių mokslų fakulteto Medžiagų atsparumo ir Teorinės mechanikos katedros į vieną katedrą, ją pavadinant Medžiagų atsparumo ir teorinės mechanikos katedra. VGTU Senato 2014 sausio 28 d. nutarimu Nr. 69-2.8 doc. dr. Stanislav Stupak patvirtintas katedros vedėjo pareigoms.
Medžiagų atsparumo katedra buvo įsteigta 1976 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus inžinerinio statybos instituto Statybos fakultete, perkėlus dalį specialistų iš Statybinės mechanikos katedros (http://www.smk.st.vgtu.lt/media/files/48/smk-75.pdf). Pirmuoju katedros vedėju tapo habil. dr. prof. Algirdas Eduardas Čižas. 1990 m. katedra tapo kuriamo Vilniaus technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto padaliniu. Aštuoniolika metų – nuo 1976 iki 1994 m. – Medžiagų atsparumo katedros vedėju buvo prof. habil. dr. Algirdas Eduardas Čižas; vienerius metus – nuo 1994 iki 1995 m. - doc. dr. Marijonas Šukšta, trejus metus – nuo 1995 m. iki 1998 m. – prof. habil. dr. Rimantas Kačianauskas, vienerius metus – nuo 1998 m. iki 1999 m. – doc. dr. Kęstutis Vislavičius, dvejus metus nuo 1999 m. iki 2001 m. – doc. dr. Stanislav Stupak. Nuo 2001 m. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. katedrai vėl vadovavo prof. habil. dr. Rimantas Kačianauskas. Nuo 2012 m. rugsėjo mėn. iki 2014 sausio mėn. vadovavo doc. dr. Stanislav Stupak.
 
Teorinės mechanikos katedra taip buvo vadinama nuo 1990 m. Sunku pasakyti, kada yra Teorinės mechanikos katedros gimtadienis. Katedra tokiu pavadinimu tuometiniame technikos universitete, Fundamentinių mokslų centre (vėliau – fakultete) atsirado 1990 metais, į dvi dalis pasidalinus Taikomosios matematikos ir mechanikos katedrai. Ši pirmtakė visą laiką buvo dvilypė: pusė katedros darbuotojų dėstė teorinės mechanikos dalykus, o kita – bendrosios informatikos, programavimo, ankščiau – ir skaičiavimo metodų dalykus. Teorinė mechanika buvo dėstoma ir dar ankstesnėse – nuo 1960 m. Kauno politechnikos instituto Vilniaus vakarinio fakulteto Taikomosios mechanikos katedroje, o nuo 1961 m. – Vilniaus inžinerinio statybos instituto Mechanikos ir matematikos katedroje, iš kurios galiausiai 1970 m. atsirado Taikomosios matematikos ir mechanikos katedra. Taigi, katedros ištakos siekia dar 1960 m. Nuo 1962 m. iki 1990 m. katedrų, dėstančių mechanikos dalykus, vedėju buvo prof. D. Maciulevičius. Jam vadovaujant buvo suformuotos teorinės mechanikos dėstymo mūsų universitete tradicijos. Vėliau katedrai vadovavo doc. A.Čiučelis ir doc. J. Kasnauskas, o nuo 1995 m. iki 2011 m. katedrai vadovavo prof. R. Belevičius. Jam vadovaujant katedroje buvo parengti ir pradėti dėstyti deformuojamų mechaninių struktūrų analizės baigtinių elementų metodais dalykai (bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijose). Kadangi šie dalykai tampriai susiję su informacinėmis technologijomis, katedroje, kaip ir ankščiau Taikomosios matematikos ir mechanikos katedros laikais, vėl sugrįžta ir prie programavimo technologijų (procedūrinis ir objektinis programavimas Fortran, C++, Java, Python kalbų pagrindų) bei darbo su matematinės programinės įrangos paketais technologijų dėstymo. Nuo 2011 m. pabaigos prof. R. Belevičius tapo Fundamentinių mokslų fakulteto dekanu, bei tęsė katedros vedėjo pareigas. Nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio Teorinės mechanikos katedros vedėju tapo doc. dr. D. Šešok, nuo 2013 m. rugsėjo mėn. iki 2014 sausio mėn. vedėjo pareigas laikinai ėjo doc. dr. S. Stupak.
Pagrindinės mokslinės veiklos kryptys:
  • naujų medžiagų tyrimas ir nanotechnologijų kūrimas; 
  • medžiagos ir elektromagnetinės spinduliuotės sąveikos, fliuktuacijų ir chaoso tyrimai; 
  • kietakūnių jutiklių, energiją tausojančių technologijų kūrimas; 
  • informacinių technologijų, matų vienetų valstybinių etalonų ir pirminių matavimo metodų kūrimas.
 
Europos Chemijos inžinerijos federacija
 
Virtualaus Europos instituto žiniomis grįstos daugiafunkcinės medžiagos (KMM.VIN)
 
Katedros kuruojami studentai, praktikas gali atlikti šiose įmonėse:
  • UAB "Bentley"
  • UAB "Forbis"
Katedroje turima įranga
 
  • Mechaninių bandymų mašina TIRA test-2300
  • Mechaninių bandymų mašina FPC-10
  • Mechaninių bandymų mašina FP-100
  • Mechaninių bandymų mašina URS-200/20
  • Mechaninių bandymų mašina URS-50/50
  • Mechaninių bandymų mašina URS-20/6000
  • Mechaninių bandymų mašina URS-500
  • Mechaninių bandymų mašina UME-10TM
  • Elektroninis įrenginys SPIDER8 su programine įranga
  • Jėgos davikliai S9/50, Z4A-6/500
  • Programų paketas ANSYS, originalios programos;
  • Programų paketas GAMS.

Prof. habil. dr. ALGIRDAS EDUARDAS ČIŽAS

 
 
Gimė 1929 m. rugsėjo 16 d. Anykščių rajone, Užupiečių km.
Mirė 2016 spalio 21 d.
Baigė Anykščių gimnaziją
Kalba lietuviškai, rusiškai, angliškai, susikalba vokiškai
 
Išsilavinimas:
Habilituotas daktaras (technika), KPI (KTU), 1976
Daktaras, KPI (KTU), 1967
Statybos inžinierius, KPI (KTU), 1952
 
Pedagoginiai mokslo vardai:
Profesorius, 1977
Docentas, 1969
 
Darbo veikla:
VGTU Medžiagų atsparumo ir teorinės mechanikos katedros profesorius emeritas, 2014
VGTU Medžiagų atsparumo katedros profesorius emeritas, 2001
VGTU Medžiagų atsparumo katedros profesorius, 1976
Studijų kokybės vertinimo centro (steigėjas – Švietimo ir mokslo ministerija) direktorius, 1995 – 2001
VGTU Medžiagų atsparumo katedros vedėjas, 1976–1994
Vilniaus inžinerinio statybos instituto (VISI) Statybos fakulteto dekanas, 1980–1987
VISI Statybinės mechanikos katedros docentas, 1968–1976
Statybinės mechanikos katedros vyr. dėstytojas, 1967–1968
Lietuviškosios enciklopedijos redakcijos skyr. vedėjas, Lietuvos mokslų akademija, 1959–1964
Techninės literatūros redakcijos vedėjas, redaktorius, Mokslinės literatūros leidykla, 1953–1958
 
Dėstyti dalykai:
Medžiagų mechanika (medžiagų atsparumas)
 
Mokslinių interesų sritys:
Sistemų, pagamintų iš tamprios-plastinės stiprėjančios medžiagos, skaičiavimas ir optimizacija
Plastinių deformacijų zonų įtaka realaus skerspjūvio konstrukcijų stiprumui ir standumui
Dėstymo metodika
Aukštojo mokslo pedagogika ir studijų organizavimas
Projekto „Inovatyvių metodų ir technologijų kompleksas savarankiškoms medžiagų mechanikos studijoms“ mokslinis redaktorius.
 
MOKSLINĖS PUBLIKACIJOS
 
Per šimtą mokslinių straipsnių, iš jų pastaraisiais metais svarbesni:
 
  1. Kai kurie Lietuvos aukštojo mokslo reformos bruožai. // “Statybos aukštojo mokslo raidos Lietuvoje momentai”, V., “Technika”, 1994, p.81-83.
  2. Behaviour of Beams with Spreads of Plastic Strains. // “Lithuanian Journal of Computational Mechanics”, 33, 1994, p.92-98.
  3. New Universities in Lithuania and Their Problems. // New Universities and Regional Context, Acta Universitatis Upsaliensis, Uppsala Studies in Education 56, Uppsala, 1994, p. 199-204.
  4. Optimal Discrete Design of Elastoplastic Structures. // “Discrete Structural Optimization”, Springer-Verlag, 1994, p.200-208 (bendraautoris S.Stupakas).
  5. Ar dėstytojų darbo apimtis proporcinga studijų apimčiai? (Kaip skaičiuotinas akademinis dėstytojų krūvis). // Konfer. “Lietuvos mokslas ir pramonė”. Pranešimų medžiaga, 2 knyga, Kaunas, KTU, 1995, p.22-25.
  6. Studijų kokybė ir jos vertinimo perspektyva. // Konfer. “Lietuvos mokslas ir pramonė”. Pranešimų medžiaga. Kaunas, “Technologija”, 1996, p.42-47.
  7. Who is the Fly in the Amber? // Expanding Colleges and New Universities. Selected Case Studies from Non-metropolitan Areas in Australia, Scotland and Scandinavia. Acta Universitatis Upsaliensis, Uppsala Studies in Education 66, Uppsala, 1996, p.219-220.
  8. Lithuania. // Multilingual Lexicon of Higher Education, vol. 2, K.G.Saur, Munchen, 1996, p.127-143.
  9. Optimizacinės konstrukcijų mechanikos raida Vilniuje. // “Lietuvos mokslas”, IV, 10 knyga, p.120-122.
  10. Quality Assessment in Smaller Countries: Problems and Lithuanian Approach. // “Higher Education Management”, March 1997, Vol. 9, No. 1, p.43-48.
  11. “Lithuanian Proceedings in Mechanics” in 1967-1994. // “Statyba”, 1997, Nr.1(9), p.11-13.
  12. Quality Assessment of Lithuanian Higher Education. // Global J. of Engineering Education, 1997, Vol. 1, No. 3, p. 281-284.
  13. Institucijų veiklos vertinimas kelyje į mokslo ir studijų integraciją // Konfererencija “Lietuvos mokslas ir pramonė: Europos erdvės kontekstas” pranešimų medžiaga. Kaunas: Technologija. 1998. P. 186-189 (bendraautoris V.Daujotis).
  14. Lietuvos aukštasis mokslas. Baltoji knyga. Red. Algirdas Čižas. LR švietimo ir mokslo ministerija, Vilnius, 1999.
  15. Mintys apie statybos krypties studijų programas // Statyba.- 1999, t.V, Nr.3, Vilnius: Technika.1999. P. 166-169
  16. Studijų programų kokybės vertinimo strategija // Konferencijos “Lietuvos mokslas ir pramonė XXI amžiaus technologijas pasitinkant” pranešimų medžiaga. – Kaunas: Technologija, 1999, p. 88–91.
  17. Juozas Atkočiūnas, Algirdas Čižas.  Aleksandras Čyras and optimization in structural mechanics (Analytical review) // Journal of Civil Engineering and Management.- Vol. VIII, 2002, No. 1, p. 4–33.
18.V. Šernas, A. Gaižutis, K. Pukelis, V. Aramavičiūtė, E. K. Zavadskas, V. Karvelis, L. Degėsys, A. Piličiauskas, V. Laurutis, A. Gumuliauskienė, V. Lujanienė, A. V. Valiulis, A. Jacikevičius, J. V. Uzdila, A. E. Čižas, R. Laužackas, M. Teresevičienė, A. Vaišvila, R. Grigas, A. Liekis. Akademinė edukologija = Academic educology: monografija [sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius Algimantas Liekis]. Vilnius: Mokslotyros institutas, 2003. 474 p. ISBN 9986-795-23-0.
19.A. Čižas, S. Janavičius, Z. Kamaitis, A. Nakas, A. V. Valiulis. Technologija // Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. V: Dis-Fatva. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. ISBN 5-420-01532-3.
 
Mokslo tiriamieji darbai
  1. Konstrukcinių elementų su defektais irimas ir prisitaikomumas (kvalifikacinis). Vadovas R. Kačianauskas, vienas iš vykdytojų: A. Čižas (1997-1998).
  2. Lietuvos respublikos studijų kokybės užtikrinimo pagrindai integruojantis į Europos Sąjungą (kvalifikacinis). Vadovas ir vykdytojas  A. Čižas (1999-2001).
 
Ekspertizes
 
  1. A. Čižas yra Lietuvos mokslo tarybos ekspertas, šios tarybos Mokslininkų kvalifikacijos komisijos pirmininko pavaduotojas.
  2. A. Čižas 2000-2001 buvo kelių aukštesniųjų mokyklų, pretendavusių tapti aukštosiomis mokyklomis (kolegijomis), vertinimo ekspertas.
  3. A. Čižas 2000 vadovavo ekspertų grupei, parengusiai Nuosekliųjų studijų programų nuostatus, patvirtintus LR švietimo ir mokslo ministro 2000-10-26 įsakymu Nr. 1326 (Valstybės žinios, 2000, Nr.91-2841).
  4. A. Čižas 2001-2002 vadovavo ekspertų grupei, kuriai LR švietimo ir mokslo ministro įsakymu pavesta parengti bendrąjį inžinerijos studijų krypčių reglamentą.
 

Konferencijos

 
1.An impression from the visits to Orebro and Mid-Sweden University Colleges. // The Second Omega International Development Seminar ''Expanding Colleges and New Universities'' (Ostersund, Trillevallen, Sweden). 1995 03 15-19.
2.Relish for Autonomy in Post-soviet Higher Education. // Konferencija ''What Kind of University?'' Londonas. 1997 06 19.
3.Quality Assessment of Lithuanian Higher Education. // Tarptautinis Baltijos regiono seminaras inžinierių rengimo klausimais. Vilnius. 1997 09 26.
4.Quality assurance in Lithuanian Higher Education. // TEMPUS workshop ''Quality Management in Higher Education''. Tartu. 1997 12 04.
5.Lietuvos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimas. Dabartinė situacija ir perspektyvos. // Baigiamoji Daugiašalio PHARE projekto “Aukštojo mokslo kokybės užtikrinimas” konferencija. Budapeštas. 1998 11 06.
6.Subject Benchmarking and Academic Freedom.// 16th Biennial Conference of International Network for Quality Assurance Agencies in Higher Education: Quality, Standards and Recognition (March, 19-22, 2001), Bangalore (India), 2001, p. 322 – 324.
 
Mokomosios publikacijos
 
  1. A. Čižas, V. Viršilas ir J. Žekevičius Aiškinamasis medžiagų atsparumo uždavinynas. Moksl. redaktorius A.Čižas. Vilnius. Mokslas. 1985. 278 p.
  2. A. Čižas. Medžiagų atsparumas (Konstrukcijų elementų mechanika). Vadovėlis. Vilnius. Technika. 1993. 424 p.
  3. A. Čižas. Requirements to Home-works on Strength of Materials. Vilnius, VTU. 1994. 8 p.
  4. A. Čižas, V. Viršilas, J. Žekevičius. Aiškinamasis medžiagų atsparumo uždavinynas. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas. Moksl. redaktorius A. Čižas. Vilnius: TEV. 2000. 296 p.
5.K. Vislavičius, A. Čižas, A. Jaras, R. Kačianauskas, A. Krenevičius, S. Stupak, M. Šukšta, J. Tretjakovas. Medžiagų mechanika: elektroninis vadovėlis [interaktyvus], Vilnius: Technika. 2008. [CD-ROM].
  1. A. E. Čižas. Mechanics of materials: study guide. Vilnius: Technika, 2008. 172 p.
7.J. Atkočiūnas, A. E. Čižas. Netamprių konstrukcijų mechanika. Vadovėlis. Vilnius: Technika, 2009. 268 p. ISBN 978-9955-28-492-5. http://www.ebooks.vgtu.lt/product/netampri-konstrukcij-mechanika.
8.A. E. Čižas, S. Stupak. Medžiagų mechanika: sudėtingų uždavinių sprendimas: mokomoji knyga. Vilnius: Technika, 2013. 102 p.